- marginys
- marginỹs sm. (3b) Skr, Plv, (3a) Pn, Al, margìnis (2) Kv 1. margas naminis marškonis audeklas: Marginis – tai keturnytis arba viennytis pakulinis audimas rš. Dėl kelnių, jupų, sejonų, trinyčių išaudė šįmet ana margìnį J. Akys apraibo marginiùs beaudant Up. Iš menkesnių linų pasdarysim margìnių, bus vyram kelnių Rdm. Rado … ne tik drobės, bet ir visokių brangių marginių BsPI70. Buvo tik įsitaisiusi žalmargį marginį austi LzP. Nuplyšau nuo kaldrų, reiks jau kitimet aust márginio Ds. ^ Margi marginėliai ant sienų pakabinti (langai) Ob. Marginys daug tiesos pasakys (knyga) LTR(Krtn). 2. Vl raštas, ornamentas: Kaip ji tokius márginius (audeklo raštus) ir išaudė! Bgs. Meisteris papuoš mažutes sodybas medžio marginiais P.Cvir. Raudona staltiesė su mėlynai gelsvu marginiu rš. Ne tik medžiagos spalva, bet ir jos raštas (marginys) turi didelę reikšmę drabužio išvaizdai rš. ║ pamarginimas, kitos spalvos dėmelė: Griežlės viršutinė kūno dalis yra balzgana su juodu marginiu rš. Peilis buvo kreivas, aštrus, pliene auksinis marginys įdėtas rš. 3. Tl kas sudaryta iš ne vienos spalvos daiktų, margumynas: Geltonas saulei į akis besižvalgančių saulėgrąžų marginys rš. 4. prk. kur daug nevienodumo, įvairumo: Vakariečiai žemaičiai šito marginio vietoje šiandie turi išlygintą linksniavimą K.Būg. Mokytojų rinkosi nepaprastas marginys rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.